Europos Komisija priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. EUR (2,3 mlrd. EUR dotacijų ir 1,55 mlrd. EUR paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Į savo pirminį planą Lietuva įtraukė papildomų investicijų, visų pirma du fondus, kurie teiks paskolas perėjimui prie švarios energijos užtikrinti. Vienas iš šių fondų skatins įmones naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, o kitas skatins įmones pereiti prie žaliųjų didelės pridėtinės vertės technologijų. Be to, Lietuva padidino į pirminį planą jau įtrauktų priemonių, pavyzdžiui, valstybės kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimo, mastą. Dėl keturių iš 48 į Lietuvos planą įtrauktų priemonių, susijusių su apmokestinimu, Europos Komisija nustatė, kad argumentai, kuriais paremiamas Lietuvos prašymas dėl dalinio plano pakeitimo, jo nepagrindžia. Todėl Europos Komisija laikosi RRF reglamento 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros: apie preliminarias išvadas ji informavo Lietuvą, kuri turi per mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.
Svarbu tai, jog siekdama plano „REPowerEU“ tikslų, kad, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Europa taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro gerokai anksčiau nei iki 2030 m., Lietuva į planą įtraukė skyrių „REPowerEU“, apimantį vieną reformą ir tris investicijas. Papildomomis priemonėmis siekiama sparčiau įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“ – pagrindinę Europos žaliojo kurso iniciatyvą, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą renovuojant tiek viešuosius, tiek privačiuosius pastatus ir toliau skatinti pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir remiant saulės ir vėjo elektrinių statybą. Naujos investicijos, be kita ko, bus skirtos pirkti įrangai, kuri padės sumažinti Lietuvos vidaus vandenų transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Lietuvos pirminio plano pakeitimai grindžiami poreikiu atsižvelgti į:
- dėl didelės infliacijos išaugusias įgyvendinimo išlaidas;
- tiekimo grandinės sutrikimus ir rinkoje pasikeitusią paklausą;
- veiksmingesnius tam tikrų priemonių įgyvendinimo būdus;
- didžiausių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dotacijų asignavimų sumažinimą nuo 2,2 mlrd. EUR iki 2,1 mlrd. EUR. Šis sumažinimas atliktas 2022 m. birželio mėn. atnaujinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dotacijų paskirstymo schemą ir atspindi palyginti geresnius Lietuvos ekonominius rezultatus 2020 ir 2021 m., nei planuota iš pradžių.
Kad galėtų finansuoti persvarstytą planą, pagal „REPowerEU“ reglamentą Lietuva paprašė į planą perkelti jai skirtą prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo dalį. Ši dalis sudaro 4,7 mln. EUR. Prie šių lėšų pridėjus dotacijas, skiriamas pagal Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir skyrių „REPowerEU“ (atitinkamai 2,1 mlrd. EUR ir 194 mln. EUR), ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano paskolų prašymą (1,55 mlrd. EUR) iš dalies pakeisto plano vertė sieks 3,85 mlrd. EUR.
Papildomas postūmis Lietuvos žaliajai pertvarkai
Iš dalies pakeistame plane itin daug dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai – 37,4 proc. turimų lėšų suteikiama priemonėms, skirtoms remti klimato srities tikslus.
Žaliąją pertvarką padės įgyvendinti viena reforma ir trys investicijos, įtrauktos į skyrių „REPowerEU“. Reforma palengvins atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo plėtros leidimų išdavimą, o investicijos paspartins privačiųjų pastatų renovaciją – namų ūkiai bus remiami finansiškai, be kita ko, bus visiškai padengiamos jiems teikiamos techninės pagalbos išlaidos. Naujos investicijos taip pat apims paskolas, kurios įmonėms ir viešiesiems subjektams bus teikiamos siekiant padidinti jų pajėgumus gaminti saulės arba vėjo elektros energiją. Parama švarią energiją naudojantiems laivams įsigyti sudarys sąlygas plukdyti krovinius iš Kauno į Klaipėdos jūrų uostą nedarant žalos klimatui.
Lietuvos skaitmeninės parengties ir socialinio atsparumo stiprinimas
Į persvarstytą Lietuvos planą įtrauktos papildomos investicijos, kuriomis siekiama išplėsti skaitmeninių priemonių taikymo sritį ir padidinti jų užmojus. Tai sustiprins valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus, įskaitant pajėgumus tirti kibernetinius nusikaltimus ir remti švietimą kibernetinio saugumo klausimais. Apskritai plano skaitmeninis indėlis yra 23,3 proc., t. y. gerokai didesnis už teisės aktu reikalaujamą 20 proc. indėlį.
Iš dalies pakeistu planu sustiprinamas socialinis aspektas, nes numatoma nauja reforma, kuria siekiama pagerinti socialinių ir užimtumo paslaugų planavimą ir teikimą. Reformos tikslas – pagerinti socialinių ir užimtumo paslaugų kokybę, kad jos būtų labiau orientuotos į gavėjus, ir geriau jas integruoti į kitas viešąsias paslaugas.
Tolesni veiksmai
Kaip įprasta, ES Taryba dabar turės keturias savaites Europos Komisijos vertinimui patvirtinti. ES Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. EUR išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuva 2021 m. rugpjūčio mėn. gavo 289 mln. EUR išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužės mėn. – 542 mln. EUR pirmąją išmoką.
Tolesnes išmokas Europos Komisija patvirtins, jei Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės bus įgyvendinamos tinkamai – iš to bus galima spręsti apie investicijų ir reformų įgyvendinimo pažangą.
Daugiau informacijos
Europos Komisijos iš dalies pakeisto Lietuvos plano vertinimas
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svetainė
Skyriai „REPowerEU“ ir ekonomikos gaivinimo planų persvarstymas. Klausimai ir atsakymai
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentas
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės svetainė
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. spalio 24 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje