Birželio 5 d. Europos Komisija patvirtino Lietuvos socialinį klimato planą – tai antrasis nacionalinis planas, patvirtintas pagal naujo Socialinio klimato fondo, kuriame pajamos iš anglies dioksido apmokestinimo naudojamos teisingam ir įtraukiam pažeidžiamų bendruomenių ir įmonių perėjimui prie švarios energijos užtikrinti, taisykles.
Už socialines teises, įgūdžius, kokybiškas darbo vietas ir parengtį atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu sakė: „Teisinga pertvarka reiškia, kad niekas nepaliekamas nuošalyje. Lietuvos socialinis klimato planas apsaugos pažeidžiamus namų ūkius ir labai mažas įmones nuo didėjančių energijos ir transporto išlaidų ir kartu paspartins perėjimą prie švarių sprendimų. Socialinis klimato fondas – tai ne tik finansavimas. Tai orumo, pastatų energijos vartojimo efektyvumo ir judumo užtikrinimas tiems, kuriems to labiausiai reikia. Perėjimas prie švarios ekonomikos svarbus ir žmonėms, ir planetai.“
Už klimatą, nulinį taršos balansą ir švarų augimą atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra sakė: „Lietuvos socialinis klimato planas rodo, kaip svarbu klimato politikos veiksmus derinti su solidarumu. Imdamasi veiksmų dėl neefektyviai energiją vartojančių būstų ir atokių bendruomenių, Lietuva užtikrina, kad perėjimas prie švarios energijos pasiektų visus šalies kampelius. Būtent tokio užmojo mums reikia visoje ES. Jau pateikti aštuoni planai, taigi įgauname pagreitį, tačiau mūsų darbas čia nesibaigia: toliau remsime visas valstybes nares, kad jos savo piliečiams ir įmonėms teiktų teisingus ir veiksmingus sprendimus.“
Pagal Lietuvos socialinį klimato planą iki 2032 m. bus sutelkta 884 mln. EUR, siekiant padėti pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma gyvenantiems namuose, kuriuose suvartojama per daug energijos, taip pat atokiose vietovėse arba regionuose, kuriuose yra teikiama mažiau viešųjų paslaugų. Pagal planą taip pat bus padedama labai mažoms įmonėms susidoroti su didėjančiomis energijos sąnaudomis. Įgyvendinant Lietuvos planą energija namuose bus naudojama efektyviau, o šildymas taps įperkamesnis. Pagal planą daugiau kaip 40 000 pažeidžiamų namų ūkių bus padengiama 50–85 proc. renovacijos išlaidų, juo bus padidintas socialinio būsto prieinamumas šiuo tikslu statant labai efektyviai energiją vartojančius būstus arba atitinkamai renovuojant esamus. Be to, įgyvendinant planą visuose regionuose bus įsteigti energetikos konsultacijų centrai, kurie teiks namų ūkiams individualias konsultacijas, kaip sumažinti jų energijos išlaidas.
Pasitelkus finansavimą taip pat bus užtikrintas tvaresnis bei prieinamesnis transportas, ypač tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Pagal jį bus remiamas daugiau kaip 7 000 elektrinių transporto priemonių pirkimas viešajam transportui, namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms. Siekiant papildyti šią iniciatyvą, planu taip pat išplečiamas įkrovimo tinklas viešosiose ir privačiosiose erdvėse. Be to, bus nutiesta apie 280 kmdviračių juostų, bus remiamas daugiau kaip 14 000 dviračių pirkimas, o maždaug 320 000 naudotojų galės pasinaudoti sumažintomis viešojo transporto kainomis.
Planą parengė Lietuvos valdžios institucijos, jis atspindi konkrečius šalies poreikius. Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos planu užtikrinamas ilgalaikis atsakas į iššūkius, su kuriais dėl didėjančių iškastinio kuro energijos ir kuro sąnaudų susiduria pažeidžiami namų ūkiai ir labai mažos įmonės. Be to, planu prisidedama prie perėjimo prie švarios energijos ir transporto. Iš visos numatytos 884 mln. EUR sumos 663 mln. EUR bus skirta iš Socialinio klimato fondo, o 221 mln. EUR padengs Lietuva. Prašyti Europos Komisijos atlikti pirmąjį mokėjimą šalis galės pradėjusi įgyvendinti planą.
Pagrindiniai faktai
Socialinis klimato fondas teikia didelę finansinę paramą ES valstybėms narėms, kad būtų finansuojamos jų nacionaliniuose socialiniuose klimato planuose nustatytos priemonės ir investicijos, kuriomis užtikrinama, kad perėjimas prie švarios energijos būtų sąžiningas ir niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Numatoma, kad 2026–2032 m. veiksiantis Socialinis klimato fondas sutelks bent 86,7 mlrd. EUR pajamų iš naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kuro deginimui pastatų, kelių transporto ir kituose sektoriuose (ATLPS 2), taip pat valstybių narių įnašų (bent 25 proc. jų planų išlaidų).
Iš fondo bus remiamos priemonės ir investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, pastatų renovaciją, švarų šildymą ir vėsinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat į visai netaršų ir mažataršį judumą bei transportą.
Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis joms rengiant jų socialinius klimato planus ir ragina skubiai juos pateikti. Iki dabar oficialiai savo planus pateikė aštuonios valstybės narės (Švedija, Lietuva, Latvija, Malta, Nyderlandai, Graikija, Kroatija ir Slovėnija), Švedijos planas yra pirmasis jau patvirtintas planas. Dauguma likusių ES valstybių narių pasidalijo planų projektais. Europos Komisija pateikė specialias gaires, kad padėtų valstybėms veiksmingai įgyvendinti Socialinį klimato fondą ir užbaigti savo planus.
Daugiau informacijos
Lietuvos socialinis klimato planas
Socialinio klimato fondo įgyvendinimo gairės
Informacijos suvestinė. Įgyvendinimo gairės
- Paskelbimo data
- 2026 m. birželio 8 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje