Šiandien Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius surengė antrąją konferenciją „Mūsų Baltija“, kurios tikslas – spręsti neatidėliotinas aplinkosaugos problemas Baltijos jūroje. Aukšto lygio konferencijoje dalyvauja už žuvininkystę, žemės ūkį ir aplinką atsakingi ministrai ir aukšto lygio pareigūnai iš aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių ES šalių (Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos).
Atsižvelgiant į rimtas Baltijos jūros ekosistemos problemas, konferencijos tikslas – padėti stiprinti ir papildyti trumpalaikius ir vidutinės trukmės veiksmus, kurių valstybės narės gali imtis, kad pagerintų Baltijos jūros ekosistemų ir žuvų išteklių būklę. Tokie papildomi veiksmai galėtų būti gamtos procesais pagrįsti sprendimai, pavyzdžiui, midijų auginimas siekiant atkurti deoksigenuotas zonas.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Man be galo rūpi Baltijos jūros būklė ir, išties, didžiuojuosi, kad šiandien su ministrais pavyko aptarti Baltijos jūros ekosistemos iššūkius ir galimybes. Kai 2020 m. inicijavau pirmąją konferenciją „Mūsų Baltija“, ministrai sutarė, kad reikia skubiai sustiprinti šios jūros ekosistemos apsaugą, kad išsaugotumėm sveiką ir klestinčią Baltijos jūrą ateities kartoms. Po 2020 m. konferencijos pradėta daug iniciatyvų ir imtasi įvairių priemonių ES, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Šiandien žengėme dar vieną žingsnį ir įsipareigojome spręsti vieną didžiausių Baltijos jūros problemų: paskandintos amunicijos pašalinimą. Esu dėkingas už šią precedento neturinčią aplink Baltijos jūrą esančių ES valstybių ir regioninių organizacijų paramą bendrai sprendžiant šią augančią problemą.“
Paskandintos amunicijos šalinimas, kad būtų mažinama žala aplinkai
Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir ministrai šiandien įsipareigojo išsaugoti trapią Baltijos jūros ekosistemą ir ypatingą dėmesį skirti po I ir II pasaulinių karų paskandintos amunicijos šalinimui.
Rytinėje konferencijos dalyje ministrai susitarė, kad reikia skubiai spręsti šią neatidėliotiną problemą, kuri kelia pavojų jūrų gyvūnijai, pakrančių bendruomenėms ir jų ekonominei veiklai, įskaitant žvejybą.
Tikimasi, kad po pietų ministrai susitars dėl bendrų įsipareigojimų, kaip saugiai išvalyti ir tvarkyti paskandintą amuniciją Baltijos jūroje, kad jūrą išsaugotumėm būsimoms kartoms. Europos Komisija prisideda prie šių svarbių pastangų teikdama konkrečią paramą biudžetui, paskelbdama atvirą 2 mln. EUR vertės kvietimą teikti pasiūlymus, kuriuo siekiama identifikuoti pagrindines geografines vietoves ir atlikti tinkamus rizikos vertinimus.
Nuo 2020 m. padaryta pažanga saugant Baltijos jūrą
Konferencijos diskusijose daug dėmesio skirta pažangai, padarytai įgyvendinant 2020 m. ministrų deklaraciją, priimtą per pirmąją konferenciją „Mūsų Baltija“. Iš pirmosios įsipareigojimų įgyvendinimo pažangos ataskaitos matyti, kad padaryta didelė pažanga šalinant kai kuriuos iš aktualiausių vietos veiksnių, prisidedančių prie eutrofikacijos ir jūrų taršos šiukšlėmis.
Pagrindiniai faktai
Baltijos jūros baseine gyvena daugiau nei 85 mln. žmonių. Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra Europoje, kuriai, be kita ko, poveikį daro biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, eutrofikacija ir padidėjęs teršalų, tokių kaip vaistai ir šiukšlės, ypač plastiko atliekos, kiekis. Šiuo metu 97 proc. Baltijos jūros veikia eutrofikacija – dėl jos mažėja deguonies kiekis. Be to, Baltijos jūra dėl savo seklumo, nedidelio ryšio su vandenynu, lėtos vandens cirkuliacijos ir žemos vandens temperatūros yra trapi ekosistema.
2020 m. įvykusioje pirmoje konferencijoje „Mūsų Baltija“ aplink Baltijos jūrą esančių ES valstybių žemės ūkio, žuvininkystės ir aplinkos ministrai priėmė deklaraciją, kuria įsipareigojo dėti daugiau pastangų, kad Baltijos jūros aplinkos būklė būtų gera. Be kita ko, valstybės narės įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią peržvejojimui ir geriau spręsti taršos, pavyzdžiui, iš žemės ūkio, jūrą teršiančių šiukšlių, taip pat nuskendusių laivų ir amunicijos, problemą.
Baltijos jūroje liko daug minų ir buvo paskandinta daug amunicijos po nutrauktų ar įvykdytų karinių misijų. Istoriniai duomenys padėjo nustatyti pagrindines vietas ir išvalyti kelią pagrindiniams jūrų maršrutams. Tačiau povandeninės srovės gali išjudinti nesprogusią amuniciją, taip išplėsdamos šiuo klausimu svarbias zonas ir sumažinti kartografavimo tikslumą.
Nesprogusi paskandinta amunicija daro didelę žalą aplinkai dėl cheminių medžiagų nutekėjimo. Baltijos jūros dugne vis dar yra apie 300 tūkst. tonų nesprogusios amunicijos – tai sukelia taršą ir trukdo plėtoti ekonominę veiklą jūroje, taip pat susijusią su mėlynąja ekonomika, pavyzdžiui, jūros vėjo jėgainių parkus, povandeninius kabelius, vamzdynus ir t. t. Dauguma Baltijos jūroje paskandintos amunicijos jau labai smarkiai paveikta korozijos, nes po vandeniu išbuvo beveik 100 metų. Keli tyrimai rodo, kad, jei nebus imtasi tinkamų veiksmų, tikėtina, didžioji dalis jos skleis teršalus per ateinančius 5–10 metų.
Daugiau informacijos:
Įsipareigojimai, prisiimti siekiant spręsti nesprogusios amunicijos klausimą
2023 m. konferencijos „Mūsų Baltija“ svetainė
2020 m. įsipareigojimų pažangos ataskaita
2020 m. konferencijos „Mūsų Baltija“ interneto svetainė
Ministrų deklaracija, priimta 2020 m. konferencijoje „Mūsų Baltija“
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2023 m. rugsėjo 29 d.
- Autorius
- Atstovybė Lietuvoje