Baltijos valstybės visiškai atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų ir prisijungė prie kontinentinės Europos elektros tinklo

Nuo šiandien Estija, Latvija ir Lietuva yra visiškai nepriklausomos nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos sistemų. Jos per Lenkiją prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo ir tokiu būdu sėkmingai integravosi į ES energetikos vidaus rinką. Tai leidžia Baltijos valstybėms valdyti savo energetikos sistemas vadovaujantis bendromis skaidriomis Europos taisyklėmis. Baltijos šalių sinchronizacija ne tik prisidės prie tiekimo saugumo visoje Europos Sąjungoje, bet ir padės integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją į sistemą ir tai galiausiai suteiks vartotojams galimybę pasinaudoti mažesnėmis energijos kainomis. 

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su ES elektros tinklu yra pavyzdinis projektas, kurį pastaruosius 15 metų rėmė Europos Komisija, teikdama beprecedentę politinę, techninę ir finansinę paramą. Paramą sudaro daugiau kaip 1,23 mlrd. eurų dotacijų pagal Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemonę, kuriomis padengta 75 proc. investicijų išlaidų, taip pat kitos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę finansuotos investicijos Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos infrastruktūrai stiprinti.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Ši diena įeis į istoriją: šiandien Baltijos valstybių energetika tampa nepriklausoma. Paskutiniai iki šiol su Rusija buvę sujungti Europos elektros tinklai dabar jau visiškai integruoti į Europos energijos vidaus rinką; tam per kelerius metus skirta daugiau kaip milijardas eurų Europos lėšų. Paskutinės likusios elektros linijos su Rusija ir Baltarusija bus išmontuotos. Šios elektros linijų grandinės, kurios buvo pririšusios Baltijos šalis prie priešiškų kaimynių, liks praeityje. Tai yra laisvė. Laisvė nuo grasinimų ir šantažo. Sveikinu su naujos eros pradžia.“

Už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas sakė: „Šiandien išties istorinė diena. Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra įspūdingas pasiekimas, stiprinantis visos Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumą. Tai įrodymas, ką galime pasiekti kartu, kai drauge investuojame į mūsų bendrą saugumą ir gerovę. Šis projektas yra svarbus pavyzdys, kodėl turime toliau daryti pažangą kurdami ekologiškesnę, veiksmingesnę ir labiau integruotą energetikos sąjungą – tikrą energetikos sąjungą.“

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sakė: „Baltijos valstybės dabar visiškai kontroliuoja savo elektros energijos sistemas. Tinklų sinchronizacija yra svarbus žingsnis šiam regionui; ji labai prisidės prie saugumo stiprinimo. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumas visoje ES yra absoliutus Europos Komisijos prioritetas; toliau labai glaudžiai bendradarbiausime su valstybėmis narėmis, kad užtikrintume aukštą apsaugos lygį.“

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, už energetiką ir būstą atsakingas Komisijos narys Danas Jørgensenas ir už gynybą ir kosmosą atsakingas Komisijos narys Andrius Kubilius kartu su trijų Baltijos valstybių, Lenkijos politiniais lyderiais ir kitais projekte dalyvaujančiais atstovais dalyvauja šiandien Lietuvoje rengiamoje oficialioje ceremonijoje „Baltijos šalių Energetinės Nepriklausomybės diena“.

Baltijos valstybės buvo paskutinės trys Europos Sąjungos valstybės narės, kurių elektros tinklai vis dar visapusiškai veikė Rusijos ir Baltarusijos sistemoje, kurioje elektros energijos dažnį centralizuotai kontroliavo Rusija, todėl jos buvo pažeidžiamos, nes Rusija galėjo naudoti energiją kaip ginklą. Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija su Europos Sąjungos valstybių narių ir kai kurių kaimyninių šalių tinklais leidžia joms atsisakyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Vietoj to jos įgauna visišką savo elektros tinklų kontrolę ir stiprina rytinės Baltijos jūros regiono dalies ir visos ES energetinį saugumą. 

Sėkmingas šio Europos Sąjungos remiamo projekto įgyvendinimas yra visų dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių, ypač trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos, taip pat įmonių, investuotojų ir perdavimo sistemos operatorių, kurie dirbo kartu, kad projektas būtų įgyvendintas 10 mėnesių anksčiau nei numatyta, atsidavimo įrodymas. 

Ateityje Baltijos sinchronizacijos projektų Europos koordinatorė Catharina Sikow-Magny toliau glaudžiai bendradarbiaus su Baltijos regiono ES valstybėmis narėmis, kad būtų įgyvendinti likę šio projekto, kuris yra labai svarbus mūsų energetikos sąjungai iki galo sukurti, aspektai. Tarp tolesnių darbų – 700 MW jungties „Harmony Link“ tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba, kurią planuojama užbaigti 2030 m.

Pagrindiniai faktai 

Europos Komisija visais lygmenimis rėmė šį prioritetinį projektą nuo pat jo įgyvendinimo pradžios prieš daugiau nei 15 metų. Tai yra vienas iš pagrindinių Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės prioritetų.

ES parama Baltijos sinchronizacijos projektui buvo teikiama investicijomis į bendro intereso projektus, įtrauktus į vėlesnius Europos Sąjungos sąrašus pagal ES reglamentą dėl transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E). Apskritai sinchronizacija tapo įmanoma įgyvendinus daugiau kaip 40 investicinių projektų ir papildomų priemonių, skirtų energetiniam savarankiškumui ir tiekimo saugumui regione užtikrinti. Likę investicijų ir kitų priemonių darbai bus tęsiami iki bus užbaigti.

Projektą koordinavo Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E) kartu su Kontinentinės perdavimo sistemos operatoriais. Kitos investicijos, kuriomis paremta sinchronizacija stiprinant baterijų energijos kaupimo sistemas Latvijoje ir Lietuvoje, finansuotos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę

2025 m. vasario 8 d. Baltijos valstybės desinchronizuotos nuo Rusijos ir Baltarusijos dažnių zonos. Vasario 9 d. Estija, Latvija ir Lietuva pradėjo sėkmingą sinchronizacijos su Europos dažnių erdve procesą – tai rodo jų visapusišką integraciją į ES energijos vidaus rinką. 

Daugiau informacijos

ES energetikos infrastruktūra

Baltijos energijos rinkos jungčių planas 

Naujas Baltijos energetikos sinchronizacijos projekto Europos koordinatorius