Konferencija „Mūsų Baltija“

Europos Komisija 2023 m. rugsėjo 29 d. Palangoje rengią 2-ąją konferenciją „Mūsų Baltija“. Šiame aukšto lygio renginyje dalyvaus aštuonių prie Baltijos jūros esančių ES valstybių – Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos – ministrai.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir ministrai aptars, kas pasiekta nuo pirmosios 2020 m. įvykusios konferencijos „Mūsų Baltija“ ir ką dar reikia nuveikti.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas nesprogusiai abiejų pasaulinių karų amunicijai. Baltijos jūros dugne tebėra apie 300 tūkst. tonų nesprogusios amunicijos. Ji teršia Baltiją ir užkerta kelią ekonominės veiklos plėtrai jūroje.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Baltijos jūros padėtis nėra gera. Atėjo laikas išgelbėti šią jūrą dėl aplink ją gyvenančių žmonių, mūsų žvejų ir ateities kartų. Rugsėjo mėn. paraginsiu visų aplink Baltiją esančių ES valstybių žuvininkystės, žemės ūkio ir aplinkos ministrus suintensyvinti savo veiksmus. Visų pirma imsimės nematomos grėsmės: jūros dugne esančios nesprogusios amunicijos. Tikiuosi, jog kartu imsimės tikslingesnių veiksmų, kad galėtume išspręsti sudėtingas problemas, su kuriomis susiduria ši didinga jūra.“

Pagrindinės diskusijų ir veiksmų temos

Ši konferencija suteiks galimybę aptarti, bendradarbiauti ir susitarti dėl bendrų veiksmų dabartiniams iššūkiams spręsti.

Pagrindinės temos bus šios:

• aplinka ir žuvininkystė: pažanga, padaryta įgyvendinant veiksmus, paskelbtus 2020 m. konferencijos „Mūsų Baltija“ ministrų deklaracijoje;
• su jūra susijusi ekonominė veikla (mėlynoji ekonomika): būdų, kaip sudaryti sąlygas klestėti jūroje vykdomai veiklai (pvz., jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijai, akvakultūrai, bioekonomikai ir kt.), paieška;
• nesprogusi amunicija.

Pagrindiniai faktai

Aplink Baltijos jūrą gyvena daugiau kaip 85 mln. žmonių

Baltijos jūra dėl savo seklumo, nedidelio ryšio su vandenynu, lėtos vandens cirkuliacijos ir žemos vandens temperatūros yra itin pažeidžiama.

Tai labiausiai užteršta jūra Europoje. Jai poveikį daro biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, eutrofikacija, peržvejojimas ir didelis užterštumas įvairiais teršalais, pvz., vaistais ir šiukšlėmis, ypač plastiko atliekomis. Šiuo metu 97 proc. Baltijos jūros yra paveikta eutrofikacijos, dėl kurios sumažėja deguonies kiekis. Mažiau deguonies reiškia mažiau žuvų ir gyvybės jūroje, todėl ekosistema tampa trapesnė ir pažeidžiamesnė aplinkos pokyčių. Socialinė ir ekonominė nauda taip pat yra mažesnė, daromas neigiamas poveikis žuvininkystei. Jūros dugne guli apie 300 tūkst. tonų nesprogusios dviejų pasaulinių karų amunicijos, o tai kelia grėsmę ekonominės veiklos plėtrai, be to, į jūrą nuteka teršalai.

2020 m. vykusioje konferencijoje „Mūsų Baltija“ Europos Komisija ir visos prie Baltijos esančios ES valstybės narės įsipareigojo saugoti Baltijos jūros aplinką, kovoti su eutrofikacija, mažinti taršą, užtikrinti tvarią žuvininkystę ir akvakultūrą, remti tvarią mėlynąją ekonomiką ir stebėti pažangą.

Daugiau informacijos:

2023 m. konferencijos „Mūsų Baltija“ interneto svetainė

2020 m. konferencijos „Mūsų Baltija“ interneto svetainė

2020 m. konferencijos „Mūsų Baltija“ ministrų deklaracija