- gynybos politika | bendra saugumo ir gynybos politika | Europos saugumas | tarptautinis saugumas
- -
- Tik internetu
Praktinė informacija
- Kada
- -
- Kur
- Tik internetu
- Kalbos
- lietuvių kalba
- Organizatoriai
- Atstovybė Lietuvoje | DELFI
- Interneto svetainė
- Nuoroda į diskusijos transliaciją
Aprašymas
Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė saugumo tvarką Europos šalyse, daugelis jų jau padidino ar ketina didinti išlaidas gynybai. Tačiau labai svarbu, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės narės bendromis jėgomis investuotų geriau, kad išnaudotų iš bendradarbiavimo kylančius privalumus. Be to, vienas iš prioritetų šiuo metu yra atstatyti ES valstybių narių pajėgumų atsargas, kurios buvo perduotos Ukrainai.
Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos gynybos agentūra, padeda valstybėms narėms nustatyti investicijų į gynybą spragas ir poreikius, skatinti gynybos pramonę ir inovacijas. Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, ES parodė, kad gali būti pajėgi ir ryžtinga užsienio politikos veikėja. Pirmą kartą ES valstybės paskelbė bendrą grėsmės vertinimą, bendrą viziją ir išsamius ES saugumo ir gynybos tikslus.
2022 m. kovo mėn. ES valstybės narės patvirtinto Strateginį kelrodį – strategines ES gaires saugumo ir gynybos srityje ateinantiems 5 – 10 metų. ES bendros pastangos turi būti sutelktos į efektyvią paramą Ukrainos kariuomenei, ES šalių atsparumo didinimą, investicijas gerinant karinį mobilumą, o taip pat – strateginės partnerystės su NATO ir transatlantinio ryšio su JAV stiprinimą.
Kaip atrodys Europos gynybos pajėgumų stiprinimas? Kviečiame išgirsti atsakymus specialioje diskusijoje, kurioje dalyvauja
Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas,
Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas,
Margarita Šešelgytė, VU TSPMI direktorė.
Diskusija bus transliuojama birželio 23 d. 14 val. DELFI portale.