2020 metų gruodžio mėnesį Europos Sąjungos valstybių narių vadovai, kartu su Europos Parlamentu bei Europos Komisija susitarė dėl ES ekonomikos gaivinimo plano, padėsiančio atitaisyti ekonominę ir socialinę žalą, sukeltą COVID-19 pandemijos. Papildytas ilgalaikis ES biudžetas užtikrina, kad daugiau nei 50% gaivinimo plano bus skirta modernizavimui, investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, klimatą ir skaitmeninę transformaciją, taip pat atsigavimą, atsparumą ir pasirengimą iššūkiams ateityje.
„NextGenerationEU“ papildomai suteiks 806,9 mlrd. EUR, iš kurių 723,8 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis) bus teikiama per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) paskolų ir dotacijų pavidalu, siekiant paremti ES šalių struktūrines reformas ir investicijas. Europos Komisija taip pat įsteigė techninės paramos priemonę, kad ES šalys gautų joms pritaikytą pagalbą rengiant ir įgyvendinant reformas. Skaitykite daugiau apie techninės paramos priemonę ir remiamus reformų projektus.
Europos semestras, kuris yra ekonomikos politikos koordinavimo ES pagrindas, taip pat buvo pritaikytas prie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, ir užtikrins, kad struktūrinės reformos būtų neatskiriama kiekvienos šalies atsigavimo dalis.
Kiekviena ES valstybė narė, norėdama pasinaudoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, paruošė ir Europos Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriame mažiausiai 37% išlaidų yra skirta klimatui, o 20% - skaitmeninėms investicijoms ir reformoms. Planai turi būti įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos.
Susipažinkite su ES valstybėse įgyvendinamais projektais
Daugiau apie ES ekonomikos gaivinimo planąEuropos žaliasis kursasES finansavimas, viešieji pirkimai ir paraiškų teikimo tvarka
Iš ko susideda Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas?
Lietuvai numatyta 3,85 milijardo eurų dotacijų ir paskolų iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
Tam, kad gautų šias lėšas, Lietuva parengė ir Europos Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“
Planas suskirstytas į 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Visi komponentai numato reformas, investicijas ir su jomis susijusius tikslus, kuriuos Lietuva įsipareigoja pasiekti tam, kad Lietuvai RRF lėšos būtų išmokėtos.
Pagal Lietuvos planą, 37,3% visų plano lėšų bus skirta kovai su klimato kaita. Reikšmingos investicijos numatytos į tvarų transportą (341 mln. eurų), atsinaujinančius energijos išteklius (242 mln. eurų), renovaciją (218 mln. eurų). 23,3% visų plano investicijų prisideda prie skaitmeninimo tikslų, įskaitant 5G plėtrą (73 mln. eurų) ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą (117 mln. eurų). Socialinėms priemonėms, pavydžiui, reikalingų įgūdžių įgijimui, skirta 21,2% visų plano lėšų.
Plane numatytos reformos įgyvendina Europos Komisijos ir ES Tarybos 2019 ir 2020 metais pateiktas šaliai skirtas rekomendacijas. Plane numatyti žingsniai gerinti mokesčių surinkimą Lietuvoje, plėsti mokesčių bazę link mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių ir naikinti apmokestinimo netolygumus, efektyvinti ugdymo, aukštojo mokslo institucijų ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Lietuvoje, reformuoti aukštojo mokslo finansavimo sistemą, peržiūrėti inovacijų paramos sistemą ir įkurti Inovacijų agentūrą. Taip pat numatyti veiksmai gerinti socialinių išmokų adekvatumą, teikti efektyvesnes paslaugas bedarbiams bei peržiūrėti perkvalifikavimo ir įgūdžių sistemą, labiau pritaikant ją darbo rinkos poreikiams. Lietuvai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus išmokamos tik įgyvendinus plane numatytas reformas ir pasiekus sutartus rodiklius.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė nėra vienintelis ES lėšų šaltinis Lietuvos ekonomikai skatinti. Lietuva taip pat gaus prieigą prie 275 mln. eurų gerinti pasiruošimui krizėms pagal REACT-EU iniciatyvą, 249 mln. eurų iš Teisingos pertvarkos fondo, bei papildomus 140 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
Iš Sanglaudos, struktūrinių fondų ir Europos Socialinio fondo+ Lietuvai 2021-2027 bus skirta 6,5 milijardo eurų. Iš Europos žemės ūkio garantijų fondo Lietuvai tuo pačiu laikotarpiu atiteks 4 milijardai eurų, o Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai – 1,4 milijardo eurų.
Lietuva taip pat jau gavo 957 milijonus eurų paskolų iš SURE instrumento. Šis instrumentas teikia paskolas finansuoti viešąsias išlaidas, skirtas išlaikyti darbo vietas ir užimtumą krizės metu.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimas
Lietuvos vyriausybė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ parengė bendradarbiaudama su Europos Komisija ir socialiniais bei ekonominiais partneriais. 2021 m. balandį plano projektas buvo paviešintas visuomenei ir buvo paskelbta rašytinė konsultacija, kurios metu suinteresuotos grupės ir asmenys galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus.
Lietuva planą Europos Komisijai pateikė 2021 m. gegužės 14 d., o Europos Komisija planą teigiamai įvertino 2021 m. liepos 2 dieną. Europos Sąjungos taryba planui pritarė 2021 m. liepos 28 dieną. Išankstinis mokėjimas Lietuvai (289 milijonai eurų) pagal šį planą buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 17 d.
2023 m. spalio 23 dieną Europos Komisija teigiamai įvertino pakeistą Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, į kurį buvo įtrauktas skyrius "REPowerEU". Dabar plano vertė – 3,85 milijardo eurų (2,3 milijardo eurų dotacijų ir 1,55 milijardo eurų paskolų), o tai yra beveik dvigubai daugiau nei pradinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas.
Lietuva prie savo pradinio plano pridėjo papildomų investicijų, visų pirma du fondus, kurie teiks paskolas perėjimui prie švarios energijos. Vienas iš šių fondų paskatins įmones įsisavinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, o kitas paskatins įmones pereiti prie žaliųjų ir didelės pridėtinės vertės technologijų. Lietuva taip pat išplėtė priemones, kurios jau buvo įtrauktos į pirminį planą, pavyzdžiui, valstybės kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimą.
2024 m. vasario 22 d. Europos Komisija patvirtino teigiamą Lietuvos mokėjimo prašymo dėl 360 mln. EUR paskolų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę preliminarų vertinimą.
Įvertinusi 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktą mokėjimo prašymą, Europos Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Lietuva patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime
nustatytas penkias tarpines reikšmes dėl pirmosios paskolos dalies.
Šis mokėjimo prašymas apima svarbius žingsnius įgyvendinant keturias reformas, kurios paskatins teigiamus pokyčius tiek Lietuvos piliečiams, tiek pramonei, ir turės įtakos tokioms svarbioms sritims kaip socialinė rūpyba, žalioji pertvarka, viešieji pirkimai ir pramonės modernizavimas.
Pavyzdinės šio mokėjimo prašymo priemonės, be kita ko, yra:
- Žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimas; siekdama paspartinti žaliąją pertvarką, Lietuva patvirtino 2023–2026 m. Žaliųjų finansų veiksmų planą
- . Šis planas apima veiksmus, kuriais siekiama skatinti žaliuosius finansus tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose ir didinti Lietuvos patrauklumą investuotojams į žaliuosius finansinius produktus. Įgyvendindama teisėkūros ir švietimo priemones Lietuva siekia tapti regiono lydere žaliųjų finansų srityje;
- socialinių paslaugų srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; Lietuvoje įsteigtas socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras. Jis rengia reguliarius mokymus, teikia specializuotą profesinę pagalbą ir profesionalią paramą naujiems socialinių paslaugų srities darbuotojams kasdieniame darbe. Centras pagerins šio sektoriaus darbuotojų galimybes mokytis ir sudarys palankesnes sąlygas dalytis geriausia patirtimi. Vykdant šią reformą bus pagerinta bendra socialinių ir užimtumo paslaugų, kurias teikia apie 15 000 darbuotojų, kokybė; tai atitinka Europos priežiūros strategiją
Europos Komisija kviečia Lietuvą į plano įgyvendinimą įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius: nevyriausybines organizacijas, savivaldą, darbuotojų ir darbdavių atstovus.